Apie Mane

Ar prisimeni, koks buvai vaikystėje? Ką veikei, kuo domėjaisi, kuo norėjai užaugti? Ar žinai, jog atmintis neretai Tave apgauna, o kartais lyg stačiai tyčiodamasi ima ir perkuria tikruosius praeities įvykius sava linkme? Man jau seniai ramybės neduoda panašios mintys. Žvelgdamas atgal į gyvenimą, matau, kiek daug man kadaise brangių dalykų ir reiškinių šiandien jau nebėra. Jie tarsi lėtai ir tyliai nugrimzdo į nebūties šešėlį.

“Zilitono“ kompiuteriai ir žaidimus talpinančios kasetės, video kasečių nuomos punktai, Nokia 3310, vyriškos šukuosenos su uodegėle gale mados laikotarpis, “Tamagochi“ žaisliukai, bėgiojimas iš pamokų tam, kad per LNK spėčiau pasižiūrėti vieną ar dvi Son Goko serijas, Pokemonai, Digimonai, langas į gamtą su Ričardu Kazlausku, grupės ŽAS koncertai – viso to nebėra kasdieniame mano gyvenime.

Šis dienoraštis – tai savotiškas būtas prisiminti iš kur atėjau ir kur link einu bei trumpam prikelti Sakoma, jog tol, kol reiškinys yra “gyvas“ tik tuomet, jei jis egzistuoja kieno nors sąmonėje.

Beje, vos nepamiršau prisistatyti. Taip jau būna kartais. Esu Povilas Bakas – dvidešimt trejų metų jaunuolis, universitete studijuojantis sociologiją ir retkarčiais mėgstantis panagrinėti egzistencines žmogaus (dažniausiai savo paties) problemas.