Ar prisimenat klaikiai nepatogius ir slidžius pripučiamus fotelius? Kurie be kita ko elektrindavosi taip, kad nuolat žaibuodavo? 😀 Prisimenu, kad mūsų šeima tokį fotelį gavo dovanų siuntinyje iš pačios Amerikos! Jis su didžiausiu smalsumu buvo pripūstas, užėmė pusę kambario, buvo nepatogus, bet… mada ne visada logiška ar patogi.
Dar prisimenate vaikystę ir pusryčius? Cha, tai štai jie, geriausi radiniai pusryčių dribsnių pakuotėse.
Prisimenate pradinę mokyklą? Tai štai, ką svajodavome gauti prieš rugsėjo 1-ąją, per gimtadienį, Kalėdas, tai, ko pavydavome bičiuliams ir klasės draugams. Tai buvo pats brangiausias lagaminėlis, kokį tik galima įsivaizduoti. Ne, jame nebuvo prikišta nei deimantų, nei dolerių, nei brangių nelegalių miltelių. Tai buvo Tikro dailininko rinkinys.
Tėvai turėjo namuose kompiuterį ir jūs pats buvote pažengęs dailės technologijų srityje? Tuomet ko gero dar prisimenate kompiuterinę piešimo programą ‘Kid Pix‘, programos ‘Paint‘ versiją vaikams? Aš prisimenu, kad nuėjus pas mamą į darbą ji man duodavo kompiuterį ir leisdavo pažaisti, t. y. papiešti su šiuo genialiu išradimu.
Prisimenate ornamentikos stebuklus? Tai, ką piešdavome per pamokas, pertraukas? Šis paprastas ornamentas galėjo būti tęsiamas be pradžios ir be pabaigos, juo tiko pagražinti sąsiuvinius, užrašų knygeles, pratybų sąsiuvinius ar rankas (tatuiruotės per bicepsą? :)). Na, tikiuosi bent niekas iš jūsų šito rimtai neišsitatuiravote 😀
Ar prisimeni? 