Prieš keletą dienų aptikau gana įdomų straipsnį apie NES kompiuterinę sistemą. Jį skaitydamas, pirmą kartą susivokiau, jog prieš gerus porą dešimtmečių Lietuvoje pardavinėti kinietiški “Ziliton“ kompiuteriai iš tiesų yra Nintendo produkto plagijatai. Lig tol nebuvau suvedęs palaidų galų. Žodžiu, permečiau akimis straipsnelį, ir už širdies stvėrė nostalgijos šaltukas. Ak, kokie geri laikai kadaise buvo – laikai, kai vienoje kasetėje tilpdavo 100 žaidimų ir juos žaisdamas praleisdavau valandų valandas.
Vienoje Kinijos provincijoje tikima, jog žmonijos aukso amžius – jau praėjęs, nugrūstas į gūdžią praeitį. Nesiruošiu perteikti visų metafizinių tokio tikėjimo niuansų, tačiau pagrindimą jis turi netgi lingvistikoje: anglų kalboje šiuolaikinėms gyventojų kartoms naudojamas “descendants of the past“ apibūdinimas beveik tiesiogiai liudija tai, jog mes esame “nusileidę“ iš praeities aukštumų.
Panašių išvadų priėjau nusiėmęs Majos šydą nuo kaių ir palyginęs šiuolaikinį Playstation 4 / Xbox One konsolių mikroklimatą su tyra dalinimosi atmosfera, gamer’ių pasaulyje gyvavusia Ziliton laikais. Žemiau trumpai pateikiama analizės santrauka:
Ziliton vs. PS4:
- Neribojamas dalinimasis žaidimas prieš drakoniškas DRM apraiškas
- Unikalių žaidimų lavina prieš 580 skirtingas tos pačios, seniai įgrisusios šaudyklės atmainas
- Puikus kainos ir kokybės santykis prieš tikriausiai man reikės parduoti inkstą, kad galėčiau visą tai įpirkti
- Kūrybinės inovacijos prieš komercinę stagnaciją
- Visiškas, kraštutinis platformos atvirumas prieš visišką, kraštutinį platformos uždarumą
- Viena didžiausių ir sumaniausių moder’ių bendruomenė prieš beveik nulinę
- Praktika prieš estetiką
- Originalumas (didžioji šiuolaikinių žaidimų dalis turi koncepcines šaknis NES epochoje) prieš be perstojo reprodukuojamą kičą
Įtikinau? O galbūt turi savo nuomonę šiuolaikinių konsolių “regresijos“ klausimu? 🙂 Komentarų lauksiu apačioje.
Ar prisimeni? 