Ar prisimeni mokyklos stebuklus?

Ar prisimeni, kas tai per futuristinė mašina? Nežinai? Chė, ar prisimeni, kad vos pradėjus lankyti mokyklą pasidaro labai aktualūs korektoriai, kurių mokytojai neleido naudoti? Bet visi naudojo… Rašalą ištrinantys korektoriai, kurių kitu galu parašai jau taisyklingą tekstą buvo naujovė, kol neatsirado šie naujieji futuristiniai agregatai. Jis beveik amžinas ir labai naudingas! Turiu iki šiol! 🙂

O štai čia priežastis, dėl ko kiekvienas pradinukas turi turėti kuo didesnį penalą – tai parkeriai. Tiesa, tai ne paprasti parkeriai – tai parkeriai, kurių spalvos tiesiog švyti! Tinka užrašų pasibraukimui, spalvinimui, atviručių užrašymui ir atrodo, kad turi aukso dulkių,  ne parkerių.

Ar žinai kas čia? Reikia atsakymo variantų? Tebūnie.

• Variantas A: muzikinė dėžutė
• Variantas B: drožtukas
• Variantas C: elektros generatorius

Atspėjot? Vaikystėje mane taip masinęs dalykas yra drožtukas. Och, sugadinau tikrai ne vieną, kol bandžiau perprasti šį technologinį stebuklą, o dar daugiau pieštukų prireikė tada, kai išmokau juo naudotis. Ar šiuolaikiniai vaikai tebesupras tą magiją ir pieštukų  drožimo džiaugsmą.

Mada, kurią galbūt labiausiai prisimena ne vaikai, o tėvai, nes būtent juos labiausiai ‘užkniso’ prašymai nupirkti tokią kuprinę. Būtent tokią, ne kitokią! Ir taip, ji labai praktiška, labai graži ir reikia būtent tokios! Skamba juokingai? Cha, tie vaikai…

Dar viena mįslė. Kas gi tai yra? Variantai:

• Kompaktinių diskų dėklas
• Žaidimas ‘Pogs‘
• Diskelių makiažui nuvalyti dėklas

Pažiūrėkit į nuotrauką, pagalvokit.

Teisingas atsakymas – tai kompaktinių diskų dėklas!

 

 

Tai, kas buvo laimingos vaikystės sinonimas

Pažintis su internetu neapsėjo be pažinties su internetiniais robotais, su kuriais buvo galima paplepėti… ne itin intelektualiomis temomis. Nepaisant to, 90-taisiais ir kiek vėliau tai dar buvo populiaru. Flirto pradžiamokslis, ką? 😀

Kai neflirtuodavai su kompiuteriniais robotais, flirtas / aktualijų aptarimas / apkalbos per pamokas vykdavo rašteliais, kurie buvo permetami ar perduodami iš rankų į rankas. Tai – kaip dabartinė SMS žinutė, tik neskaitmeninėje eroje. Nemeluokite, kad nejaučiate nostalgijos!

O tai buvo viena iš smagiausių pramogų pertraukų metu. Lipnios rankos, lipnūs ir ‘ištykštantys’ kamuoliukai buvo absoliučiai ‘must have’ dalykas. Ech, šlovingasis senasis tūkstantmetis…

Tai buvo tiesiog svajonių šuo. Aišku brangus, retas, todėl mažai kas tokį turėjo. Todėl apie jį svajojo. Juk jis moka sėdėti, tarnauti, bėga, neša kaulą ir svarbiausia, kad jo visai nereikia vesti į lauką.

O štai čia – itin populiarus žaislas-augintinis, kuris per pamokas amsėjo kone pusės klasės draugų kuprinėse. Aš tokio neturėjau, nors labai norėjau. Todėl dresuodavau draugės Joanos arba Kristinos šunis. Vienas iš labiausiai įstrigusių žaidimų – teniso žaidimas su šuniu 🙂

Kartografijos pagrindai buvo perimami gana anksti ir labai lengvai. Žinoma, pasistatyti kelius iš pieštukų, flomasterių ir kitų rastų daiktų taip pat smagu…

Tai buvo tiesiog maloniausių kvapų kolekcija. O jūs flomasterius renkatės ne pagal kvapą??? Tamsiai raudona – tai vyšnios, oranžinis – tai apelsinai… 😀

Tiesiog idealus screensaver’is.

 

Primena… senus laikus?

Ar prisimenat klaikiai nepatogius ir slidžius pripučiamus fotelius? Kurie be kita ko elektrindavosi taip, kad nuolat žaibuodavo? 😀 Prisimenu, kad mūsų šeima tokį fotelį gavo dovanų siuntinyje iš pačios Amerikos! Jis su didžiausiu smalsumu buvo pripūstas, užėmė pusę kambario, buvo nepatogus, bet… mada ne visada logiška ar patogi.

Dar prisimenate vaikystę ir pusryčius? Cha, tai štai jie, geriausi radiniai pusryčių dribsnių pakuotėse.

Prisimenate pradinę mokyklą? Tai štai, ką svajodavome gauti prieš rugsėjo 1-ąją, per gimtadienį, Kalėdas, tai, ko pavydavome bičiuliams ir klasės draugams. Tai buvo pats brangiausias lagaminėlis, kokį tik galima įsivaizduoti. Ne, jame nebuvo prikišta nei deimantų, nei dolerių, nei brangių nelegalių miltelių. Tai buvo Tikro dailininko rinkinys.

Tėvai turėjo namuose kompiuterį ir jūs pats buvote pažengęs dailės technologijų srityje? Tuomet ko gero dar prisimenate kompiuterinę piešimo programą ‘Kid Pix‘, programos ‘Paint‘ versiją vaikams? Aš prisimenu, kad nuėjus pas mamą į darbą ji man duodavo kompiuterį ir leisdavo pažaisti, t. y. papiešti su šiuo genialiu išradimu.

Prisimenate ornamentikos stebuklus? Tai, ką piešdavome per pamokas, pertraukas? Šis paprastas ornamentas galėjo būti tęsiamas be pradžios ir be pabaigos, juo tiko pagražinti sąsiuvinius, užrašų knygeles, pratybų sąsiuvinius ar rankas (tatuiruotės per bicepsą? :)). Na, tikiuosi bent niekas iš jūsų šito rimtai neišsitatuiravote 😀

 

Nokia 3310 karta

Man buvo maždaug 14 metų, kai Lietuvos rinkoje pasirodė pirmieji mobilieji telefonai. Lyg per miglą prisimenu, jog dar prieš legendinį Nokia 3310 žygį per neelektrifikuotas paauglių sąmones, egzistavo plytiniai mobilieji (Sagem gamybos, jei neklystu), tačiau jų įtaka buvo visai menkutė.

Man buvo maždaug maždaug 15 metų, kai įsigijau pirmąjį savo mobilųjį telefoną. Na, gerai, įsigijau jį ne pats – tėvai man jį padovanojo gimtadienio proga. Lyg per miglą prisimenu, jog rinkdamasis telefono modelį, trumpam apsvarsčiau Samsung S30 kandidatūrą, bet vis tik apsistojau ties Nokia 3310. Sprendimas buvo sumanus ar apdairus?

Man buvo maždaug 16 metų, kai pirmą kartą merginai draugystę pasiūliau telefonu. Romantinių santykių turėjau ir anksčiau, bet šie buvo ypatingi – prasidėjo jie su mobiliųjų dievų palaiminimu. Nokia 3310 ir vėl mane gelbėjo: telefonas atliko ne tik piršlio, bet ir apsaugininko funkcijas. Lyg per miglą prisimenu su tuo susijusius įvairialypius jausmus

Man buvo maždaug 17 metų, kai mane pirmą kartą mėgino apiplėšti. Lyg per miglą prisimenu situacijos makabriškuma: “Ė, pacan, atdai telefon. (Atiduokt telefoną) <> Vyrai, žiūrėkit, čia juk Nokia 3310. Ką Jūs su juo darysit? <> A, nu davai, valy togda atsiuda. (Ai, tiek to tada. Eik sau kur mielas.)“

Man buvo maždaug 18 metų, kai pirmą kartą pamečiau mobilųjį telefoną. Pradanginau savo išsvajotąją Nokia 3310. Lig šiol nesu tikras, ar aš iš tiesų jį pamečiau, ar jis iš manęs buvo pavogtas – esmės tai nekeičia. Lyg per miglą prisimenu iš akių tekančias ašaras ir siaubingą gėdą ieškant adekvataus pasiteisinimo prieš smerkiančius tėvų žvilgsnius. Jaučiausi beveik taip pat blogai, kaip po paskutinio išsiskyrimo su mergina.

Man buvo maždaug 29 metai, kai suvokiau, jog praėjo daugiau nei 11 metų, o apie Nokia 3310 aš nepagalvojau nė minutės. 😦

Nokia 3310 – Connecting People?