Ar prisimeni mokyklos stebuklus?

Ar prisimeni, kas tai per futuristinė mašina? Nežinai? Chė, ar prisimeni, kad vos pradėjus lankyti mokyklą pasidaro labai aktualūs korektoriai, kurių mokytojai neleido naudoti? Bet visi naudojo… Rašalą ištrinantys korektoriai, kurių kitu galu parašai jau taisyklingą tekstą buvo naujovė, kol neatsirado šie naujieji futuristiniai agregatai. Jis beveik amžinas ir labai naudingas! Turiu iki šiol! 🙂

O štai čia priežastis, dėl ko kiekvienas pradinukas turi turėti kuo didesnį penalą – tai parkeriai. Tiesa, tai ne paprasti parkeriai – tai parkeriai, kurių spalvos tiesiog švyti! Tinka užrašų pasibraukimui, spalvinimui, atviručių užrašymui ir atrodo, kad turi aukso dulkių,  ne parkerių.

Ar žinai kas čia? Reikia atsakymo variantų? Tebūnie.

• Variantas A: muzikinė dėžutė
• Variantas B: drožtukas
• Variantas C: elektros generatorius

Atspėjot? Vaikystėje mane taip masinęs dalykas yra drožtukas. Och, sugadinau tikrai ne vieną, kol bandžiau perprasti šį technologinį stebuklą, o dar daugiau pieštukų prireikė tada, kai išmokau juo naudotis. Ar šiuolaikiniai vaikai tebesupras tą magiją ir pieštukų  drožimo džiaugsmą.

Mada, kurią galbūt labiausiai prisimena ne vaikai, o tėvai, nes būtent juos labiausiai ‘užkniso’ prašymai nupirkti tokią kuprinę. Būtent tokią, ne kitokią! Ir taip, ji labai praktiška, labai graži ir reikia būtent tokios! Skamba juokingai? Cha, tie vaikai…

Dar viena mįslė. Kas gi tai yra? Variantai:

• Kompaktinių diskų dėklas
• Žaidimas ‘Pogs‘
• Diskelių makiažui nuvalyti dėklas

Pažiūrėkit į nuotrauką, pagalvokit.

Teisingas atsakymas – tai kompaktinių diskų dėklas!

 

 

Tai, kas buvo laimingos vaikystės sinonimas

Pažintis su internetu neapsėjo be pažinties su internetiniais robotais, su kuriais buvo galima paplepėti… ne itin intelektualiomis temomis. Nepaisant to, 90-taisiais ir kiek vėliau tai dar buvo populiaru. Flirto pradžiamokslis, ką? 😀

Kai neflirtuodavai su kompiuteriniais robotais, flirtas / aktualijų aptarimas / apkalbos per pamokas vykdavo rašteliais, kurie buvo permetami ar perduodami iš rankų į rankas. Tai – kaip dabartinė SMS žinutė, tik neskaitmeninėje eroje. Nemeluokite, kad nejaučiate nostalgijos!

O tai buvo viena iš smagiausių pramogų pertraukų metu. Lipnios rankos, lipnūs ir ‘ištykštantys’ kamuoliukai buvo absoliučiai ‘must have’ dalykas. Ech, šlovingasis senasis tūkstantmetis…

Tai buvo tiesiog svajonių šuo. Aišku brangus, retas, todėl mažai kas tokį turėjo. Todėl apie jį svajojo. Juk jis moka sėdėti, tarnauti, bėga, neša kaulą ir svarbiausia, kad jo visai nereikia vesti į lauką.

O štai čia – itin populiarus žaislas-augintinis, kuris per pamokas amsėjo kone pusės klasės draugų kuprinėse. Aš tokio neturėjau, nors labai norėjau. Todėl dresuodavau draugės Joanos arba Kristinos šunis. Vienas iš labiausiai įstrigusių žaidimų – teniso žaidimas su šuniu 🙂

Kartografijos pagrindai buvo perimami gana anksti ir labai lengvai. Žinoma, pasistatyti kelius iš pieštukų, flomasterių ir kitų rastų daiktų taip pat smagu…

Tai buvo tiesiog maloniausių kvapų kolekcija. O jūs flomasterius renkatės ne pagal kvapą??? Tamsiai raudona – tai vyšnios, oranžinis – tai apelsinai… 😀

Tiesiog idealus screensaver’is.

 

Primena… senus laikus?

Ar prisimenat klaikiai nepatogius ir slidžius pripučiamus fotelius? Kurie be kita ko elektrindavosi taip, kad nuolat žaibuodavo? 😀 Prisimenu, kad mūsų šeima tokį fotelį gavo dovanų siuntinyje iš pačios Amerikos! Jis su didžiausiu smalsumu buvo pripūstas, užėmė pusę kambario, buvo nepatogus, bet… mada ne visada logiška ar patogi.

Dar prisimenate vaikystę ir pusryčius? Cha, tai štai jie, geriausi radiniai pusryčių dribsnių pakuotėse.

Prisimenate pradinę mokyklą? Tai štai, ką svajodavome gauti prieš rugsėjo 1-ąją, per gimtadienį, Kalėdas, tai, ko pavydavome bičiuliams ir klasės draugams. Tai buvo pats brangiausias lagaminėlis, kokį tik galima įsivaizduoti. Ne, jame nebuvo prikišta nei deimantų, nei dolerių, nei brangių nelegalių miltelių. Tai buvo Tikro dailininko rinkinys.

Tėvai turėjo namuose kompiuterį ir jūs pats buvote pažengęs dailės technologijų srityje? Tuomet ko gero dar prisimenate kompiuterinę piešimo programą ‘Kid Pix‘, programos ‘Paint‘ versiją vaikams? Aš prisimenu, kad nuėjus pas mamą į darbą ji man duodavo kompiuterį ir leisdavo pažaisti, t. y. papiešti su šiuo genialiu išradimu.

Prisimenate ornamentikos stebuklus? Tai, ką piešdavome per pamokas, pertraukas? Šis paprastas ornamentas galėjo būti tęsiamas be pradžios ir be pabaigos, juo tiko pagražinti sąsiuvinius, užrašų knygeles, pratybų sąsiuvinius ar rankas (tatuiruotės per bicepsą? :)). Na, tikiuosi bent niekas iš jūsų šito rimtai neišsitatuiravote 😀

 

90-tieji buvo mano kieme

Ši kartą dar parašysiu apie keletą daiktų, kurie kelia šiokią tokią nostalgiją. Jokiu būdu nesakau, kad jų ilgiuosi – pačių daiktų tikrai ne, bet daugelis daiktų susiję su smagiais nutikimais, senais laikais, kuriuos smagu prisiminti.

Pirmiausia minėtinos kasetės su vaizdo ir garso įrašais. Pradedant tėvų kasetėmis su ‘Aerosmith‘, ‘Van Halen’ ir baigiant ‘Tele Bim Bam‘ ir ‘O lia lia’, klausytais vaikystėje, o baigiant filmais iš ‘nuomos’. Įprastas penktadienio maršrutas parduotuvėje vedė ne tik pro alkoholio ir užkandžių skyrių, bet būtinai vinguriavo ir pro vaizdo kasečių nuomą, kuri šiandieniniams vaikams ko gero žinoma tik iš filmų.

Maždaug 90-taisiais dauguma kiemo mergaičių puošėsi štai tokiais kaklo papuošalais, apyrankėmis ir žiedais. Tai neabejotinai buvo vienas populiaresnių papuošalų, parduodamų artimiausiame turguje. Man dar jos priminė tatuiruotes. Aš irgi tokio papuošalo norėjau, bet žinoma tik slapčia ir norėjau, kad atrodytų kaip rankos tatuiruotė 😀 Taip pat maždaug tuo metu į Lietuvą ėmė plūsti papuošalai su in-jang simbolika ir Feng Šui išmintis.

Kaip pavadinti žaidimą, kurio paveikslėlis pavaizduotas apačioje, net nežinau. Bet nepaisant nežinomo pavadinimo, šiam žaidimui tai nesutrukdė išpopuliarėti – jis buvo randamas ko gero kas antro vaiko namuose. Principas labai paprastas – spūsčioji mygtuką ir bandai plaukiojančius žiedus suverti ant smaigų. Cha, štai ką veikdavo vaikai, kai neturėjo išmaniųjų telefonų su ‘Angry birds’ 😀

 

Praėjusi NES kompiuterių era

Prieš keletą dienų aptikau gana įdomų straipsnį apie NES kompiuterinę sistemą. Jį skaitydamas, pirmą kartą susivokiau, jog prieš gerus porą dešimtmečių Lietuvoje pardavinėti kinietiški “Ziliton“ kompiuteriai iš tiesų yra Nintendo produkto plagijatai. Lig tol nebuvau suvedęs palaidų galų. Žodžiu, permečiau akimis straipsnelį, ir už širdies stvėrė nostalgijos šaltukas. Ak, kokie geri laikai kadaise buvo – laikai, kai vienoje kasetėje tilpdavo 100 žaidimų ir juos žaisdamas praleisdavau valandų valandas.

Vienoje Kinijos provincijoje tikima, jog žmonijos aukso amžius – jau praėjęs, nugrūstas į gūdžią praeitį. Nesiruošiu perteikti visų metafizinių tokio tikėjimo niuansų, tačiau pagrindimą jis turi netgi lingvistikoje: anglų kalboje šiuolaikinėms gyventojų kartoms naudojamas “descendants of the past“ apibūdinimas beveik tiesiogiai liudija tai, jog mes esame “nusileidę“ iš praeities aukštumų.

Panašių išvadų priėjau nusiėmęs Majos šydą nuo kaių ir palyginęs šiuolaikinį Playstation 4 / Xbox One konsolių mikroklimatą su tyra dalinimosi atmosfera, gamer’ių pasaulyje gyvavusia Ziliton laikais. Žemiau trumpai pateikiama analizės santrauka:

Ziliton vs. PS4:

• Neribojamas dalinimasis žaidimas prieš drakoniškas DRM apraiškas
• Unikalių žaidimų lavina prieš 580 skirtingas tos pačios, seniai įgrisusios šaudyklės atmainas
• Puikus kainos ir kokybės santykis prieš tikriausiai man reikės parduoti inkstą, kad galėčiau visą tai įpirkti
• Kūrybinės inovacijos prieš komercinę stagnaciją
• Visiškas, kraštutinis platformos atvirumas prieš visišką, kraštutinį platformos uždarumą
• Viena didžiausių ir sumaniausių moder’ių bendruomenė prieš beveik nulinę
• Praktika prieš estetiką
• Originalumas (didžioji šiuolaikinių žaidimų dalis turi koncepcines šaknis NES epochoje) prieš be perstojo reprodukuojamą kičą

Įtikinau? O galbūt turi savo nuomonę šiuolaikinių konsolių “regresijos“ klausimu? 🙂 Komentarų lauksiu apačioje.