Ar prisimeni mokyklos stebuklus?

Ar prisimeni, kas tai per futuristinė mašina? Nežinai? Chė, ar prisimeni, kad vos pradėjus lankyti mokyklą pasidaro labai aktualūs korektoriai, kurių mokytojai neleido naudoti? Bet visi naudojo… Rašalą ištrinantys korektoriai, kurių kitu galu parašai jau taisyklingą tekstą buvo naujovė, kol neatsirado šie naujieji futuristiniai agregatai. Jis beveik amžinas ir labai naudingas! Turiu iki šiol! 🙂

O štai čia priežastis, dėl ko kiekvienas pradinukas turi turėti kuo didesnį penalą – tai parkeriai. Tiesa, tai ne paprasti parkeriai – tai parkeriai, kurių spalvos tiesiog švyti! Tinka užrašų pasibraukimui, spalvinimui, atviručių užrašymui ir atrodo, kad turi aukso dulkių,  ne parkerių.

Ar žinai kas čia? Reikia atsakymo variantų? Tebūnie.

• Variantas A: muzikinė dėžutė
• Variantas B: drožtukas
• Variantas C: elektros generatorius

Atspėjot? Vaikystėje mane taip masinęs dalykas yra drožtukas. Och, sugadinau tikrai ne vieną, kol bandžiau perprasti šį technologinį stebuklą, o dar daugiau pieštukų prireikė tada, kai išmokau juo naudotis. Ar šiuolaikiniai vaikai tebesupras tą magiją ir pieštukų  drožimo džiaugsmą.

Mada, kurią galbūt labiausiai prisimena ne vaikai, o tėvai, nes būtent juos labiausiai ‘užkniso’ prašymai nupirkti tokią kuprinę. Būtent tokią, ne kitokią! Ir taip, ji labai praktiška, labai graži ir reikia būtent tokios! Skamba juokingai? Cha, tie vaikai…

Dar viena mįslė. Kas gi tai yra? Variantai:

• Kompaktinių diskų dėklas
• Žaidimas ‘Pogs‘
• Diskelių makiažui nuvalyti dėklas

Pažiūrėkit į nuotrauką, pagalvokit.

Teisingas atsakymas – tai kompaktinių diskų dėklas!

 

 

Ar prisimeni? Mada, kuri kelia ne nostalgiją, bet juoko priepuolį!

Mada yra nepastovi ir nuolat kintanti, o prieš dešimtmetį ypatingai geidžiami drabužiai, stilingiausi aprangos deriniai ir dailiausi aksesuarai šiandien kelia juoką ir verčia rausti iš gėdos. Prisiminkime 2000-ųjų mados perliukus ir pasidžiaukime, kad jie išliko (beveik) tik nuotraukose.

Veliūriniai sportiniai kostiumai. Juokinga, kvaila? Prisipažinsiu, aš tokią sportinio kostiumo viršutinę dalį tebeturiu sode 😀

Trumpi, surišami megztukai. Mačiau tokį, tik rudos spalvos, besimėtantį spintoje. Kažkas vis dar laukia, kol mada sugrįš!

Apnuogintas pilvas. Neabejotinai jaudinanti ir seksuali mada, puikiai tinkanti, kai tau 14, bet vėliau norisi ją pamiršti ir niekuomet neprisiminti.

Apnuogintas pilvas puikiai tiko net ir oficialiuose renginiuose. O dar tiksliau, tiko absoliučiai viskas, jei tai buvo Jennifer Lopez.

Sijonas ar diržas? Palaidinė ar diržas? Ryškiausių pop žvaigždžių apranga tais laikais buvo kaip niekad striuka ir neskoninga.

Siūliniai antakiai, kokius prieš tai ir po 2000-ųjų buvo galima pamatyti nebent prastuose pornografiniuose filmuose.

Miniatiūriniai, spalvoti akinukai nuo saulės

Brangiųjų metalų blizgesys. Įprastai taip puošiasi nebent gatvėje bronzines skulptūras imituojantys mimai. Bet buvo laikai, kai tokia apranga garantavo stileivos titulą karščiausiuose ir madingiausiuose vakarėliuose.

Asimetriški sijonai ir suknelės, kurios šiame kontekste neatrodo jau taip blogai!

Sruogelėmis dažyti plaukai, kai sruogos buvo storos ir privalėjo aiškiai išsiskirti.

Bridžai, arba kaip pavirsti kaimo umpiu per 10 sekundžių.

 

Tai, kas buvo laimingos vaikystės sinonimas

Pažintis su internetu neapsėjo be pažinties su internetiniais robotais, su kuriais buvo galima paplepėti… ne itin intelektualiomis temomis. Nepaisant to, 90-taisiais ir kiek vėliau tai dar buvo populiaru. Flirto pradžiamokslis, ką? 😀

Kai neflirtuodavai su kompiuteriniais robotais, flirtas / aktualijų aptarimas / apkalbos per pamokas vykdavo rašteliais, kurie buvo permetami ar perduodami iš rankų į rankas. Tai – kaip dabartinė SMS žinutė, tik neskaitmeninėje eroje. Nemeluokite, kad nejaučiate nostalgijos!

O tai buvo viena iš smagiausių pramogų pertraukų metu. Lipnios rankos, lipnūs ir ‘ištykštantys’ kamuoliukai buvo absoliučiai ‘must have’ dalykas. Ech, šlovingasis senasis tūkstantmetis…

Tai buvo tiesiog svajonių šuo. Aišku brangus, retas, todėl mažai kas tokį turėjo. Todėl apie jį svajojo. Juk jis moka sėdėti, tarnauti, bėga, neša kaulą ir svarbiausia, kad jo visai nereikia vesti į lauką.

O štai čia – itin populiarus žaislas-augintinis, kuris per pamokas amsėjo kone pusės klasės draugų kuprinėse. Aš tokio neturėjau, nors labai norėjau. Todėl dresuodavau draugės Joanos arba Kristinos šunis. Vienas iš labiausiai įstrigusių žaidimų – teniso žaidimas su šuniu 🙂

Kartografijos pagrindai buvo perimami gana anksti ir labai lengvai. Žinoma, pasistatyti kelius iš pieštukų, flomasterių ir kitų rastų daiktų taip pat smagu…

Tai buvo tiesiog maloniausių kvapų kolekcija. O jūs flomasterius renkatės ne pagal kvapą??? Tamsiai raudona – tai vyšnios, oranžinis – tai apelsinai… 😀

Tiesiog idealus screensaver’is.

 

Primena… senus laikus?

Ar prisimenat klaikiai nepatogius ir slidžius pripučiamus fotelius? Kurie be kita ko elektrindavosi taip, kad nuolat žaibuodavo? 😀 Prisimenu, kad mūsų šeima tokį fotelį gavo dovanų siuntinyje iš pačios Amerikos! Jis su didžiausiu smalsumu buvo pripūstas, užėmė pusę kambario, buvo nepatogus, bet… mada ne visada logiška ar patogi.

Dar prisimenate vaikystę ir pusryčius? Cha, tai štai jie, geriausi radiniai pusryčių dribsnių pakuotėse.

Prisimenate pradinę mokyklą? Tai štai, ką svajodavome gauti prieš rugsėjo 1-ąją, per gimtadienį, Kalėdas, tai, ko pavydavome bičiuliams ir klasės draugams. Tai buvo pats brangiausias lagaminėlis, kokį tik galima įsivaizduoti. Ne, jame nebuvo prikišta nei deimantų, nei dolerių, nei brangių nelegalių miltelių. Tai buvo Tikro dailininko rinkinys.

Tėvai turėjo namuose kompiuterį ir jūs pats buvote pažengęs dailės technologijų srityje? Tuomet ko gero dar prisimenate kompiuterinę piešimo programą ‘Kid Pix‘, programos ‘Paint‘ versiją vaikams? Aš prisimenu, kad nuėjus pas mamą į darbą ji man duodavo kompiuterį ir leisdavo pažaisti, t. y. papiešti su šiuo genialiu išradimu.

Prisimenate ornamentikos stebuklus? Tai, ką piešdavome per pamokas, pertraukas? Šis paprastas ornamentas galėjo būti tęsiamas be pradžios ir be pabaigos, juo tiko pagražinti sąsiuvinius, užrašų knygeles, pratybų sąsiuvinius ar rankas (tatuiruotės per bicepsą? :)). Na, tikiuosi bent niekas iš jūsų šito rimtai neišsitatuiravote 😀

 

Prisimenant paauglystę

Šiandien siaubingai šalta. Taip neišpasakytai šalta… Norėtųsi bent šiek tiek Saulės šviesos, bent dalelės šilumos. Ką gi, kaip dažnai nutinka gyvenime, jei ko nors noriu, tenka pačiaim tai susikurti. Šiandien kviečiu Jus į šiokią tokią asmeninę kelionę nostalgijos alėja. Paauglystėje labai ryškiai išgyvenau “miano“ etapą. Domėjausi įvairiomis meno formomis, svajojau apie meno istorijos studijas ir puoselėjau viltis kada nors dirbti Sotheby’s. Taigi, šią žvarbią dieną žadu prisiminti savo paauglystę ir pakeliauti po keletą temų, kurios man buvo uber-aktualios maždaug prieš dešimtmetį. Jei klausimu, kaip veikia greitai paskolos, turi savo nuomone, vadinasi esi pasiruoses! Pradedam!

Tibeto mandalos. Mandalos nėra būdingos vien Tibeto kalnynui – jos yra gana gausiai paplitusios visame Tolimųjų Rytų regione (Pietų Korėja, Japonija, Kinija, Tailandas, Šri Lanka). Jų paskirtis ir išraiškos forma taip pat kinta priklausomai nuo kultūrinių bei religinių tradicijų. Šiam įrašui pasirinkau Tibeto budizmo požiūrį į mandalas ir jų ryšį su žmogumi. Tibetietiškoje budizmo atmainoje, mandalos atlieka dvigubą funkciją: viena vertus, jos gali būti panaudotos kaip dėmesį sufokusuoti ir galiausiai Absoliute ištirpinti padedantis stebėjimo objektas (tam tikslui parenkami ypatingi raštai bei geometrinės formos); antra vertus, mandala, kuri būna sunaikinama beveik iškart po sukūrimo, pabrėžia vieną iš kertinių budizmo mokymų šerdžių – tai, jog viskas gyvenime yra laikina. Japonų kaligrafija. Tikriausiai daugelis esate matę filmus apie japonų samurajus? Keista, bet gana dažnai būtent jie būdavo tikri kaligrafijos meistrai. Į gilesnę šios fenomenologinės koreliacijos analizę nesileisiu, bet vis tik skirtuką savo minties kloduose pasidėsiu. 🙂 Tradiciškai, Japonų mokyklos kaligrafijoje yra naudojamas popierius su ant viršaus uždėtu svareliu, medžiagos gabalėlis, teptukas, rašalo lazdelė ir specialus akmuo, skirtas nuvalyti rašalui. Patyrę kaligrafistai teigia, jog šitoks rašymas jiems yra savotiška meditacijos forma, leidžianti išreikšti Save – išreikšti tai, kas neišreiškiama. Colorfield. Šis vakarų kultūros meno istorijai priklausantis meno stilius susiformavo 1940-1950 m. New York’e. Įkvėptas Europos modernizmo ir abstrakčiojo ekspresionizmo, colorfield’as susitelkė ties įvairiomis didelių, vešlių spalvinių dėmių variacijomis drobėje. Vieni žymesnių šios srities atstovų buvo Joan Miro, Frank Stella, Mark Rothko ir Piet Mondrian.