Šiandien siaubingai šalta. Taip neišpasakytai šalta… Norėtųsi bent šiek tiek Saulės šviesos, bent dalelės šilumos. Ką gi, kaip dažnai nutinka gyvenime, jei ko nors noriu, tenka pačiaim tai susikurti. Šiandien kviečiu Jus į šiokią tokią asmeninę kelionę nostalgijos alėja. Paauglystėje labai ryškiai išgyvenau “miano“ etapą. Domėjausi įvairiomis meno formomis, svajojau apie meno istorijos studijas ir puoselėjau viltis kada nors dirbti Sotheby’s. Taigi, šią žvarbią dieną žadu prisiminti savo paauglystę ir pakeliauti po keletą temų, kurios man buvo uber-aktualios maždaug prieš dešimtmetį. Jei klausimu, kaip veikia greitai paskolos, turi savo nuomone, vadinasi esi pasiruoses! Pradedam!
Tibeto mandalos. Mandalos nėra būdingos vien Tibeto kalnynui – jos yra gana gausiai paplitusios visame Tolimųjų Rytų regione (Pietų Korėja, Japonija, Kinija, Tailandas, Šri Lanka). Jų paskirtis ir išraiškos forma taip pat kinta priklausomai nuo kultūrinių bei religinių tradicijų. Šiam įrašui pasirinkau Tibeto budizmo požiūrį į mandalas ir jų ryšį su žmogumi. Tibetietiškoje budizmo atmainoje, mandalos atlieka dvigubą funkciją: viena vertus, jos gali būti panaudotos kaip dėmesį sufokusuoti ir galiausiai Absoliute ištirpinti padedantis stebėjimo objektas (tam tikslui parenkami ypatingi raštai bei geometrinės formos); antra vertus, mandala, kuri būna sunaikinama beveik iškart po sukūrimo, pabrėžia vieną iš kertinių budizmo mokymų šerdžių – tai, jog viskas gyvenime yra laikina. 
Japonų kaligrafija. Tikriausiai daugelis esate matę filmus apie japonų samurajus? Keista, bet gana dažnai būtent jie būdavo tikri kaligrafijos meistrai. Į gilesnę šios fenomenologinės koreliacijos analizę nesileisiu, bet vis tik skirtuką savo minties kloduose pasidėsiu. 🙂 Tradiciškai, Japonų mokyklos kaligrafijoje yra naudojamas popierius su ant viršaus uždėtu svareliu, medžiagos gabalėlis, teptukas, rašalo lazdelė ir specialus akmuo, skirtas nuvalyti rašalui. Patyrę kaligrafistai teigia, jog šitoks rašymas jiems yra savotiška meditacijos forma, leidžianti išreikšti Save – išreikšti tai, kas neišreiškiama. 
Colorfield. Šis vakarų kultūros meno istorijai priklausantis meno stilius susiformavo 1940-1950 m. New York’e. Įkvėptas Europos modernizmo ir abstrakčiojo ekspresionizmo, colorfield’as susitelkė ties įvairiomis didelių, vešlių spalvinių dėmių variacijomis drobėje. Vieni žymesnių šios srities atstovų buvo Joan Miro, Frank Stella, Mark Rothko ir Piet Mondrian. 
Ar prisimeni? 