Tai, kas buvo laimingos vaikystės sinonimas

Pažintis su internetu neapsėjo be pažinties su internetiniais robotais, su kuriais buvo galima paplepėti… ne itin intelektualiomis temomis. Nepaisant to, 90-taisiais ir kiek vėliau tai dar buvo populiaru. Flirto pradžiamokslis, ką? 😀

Kai neflirtuodavai su kompiuteriniais robotais, flirtas / aktualijų aptarimas / apkalbos per pamokas vykdavo rašteliais, kurie buvo permetami ar perduodami iš rankų į rankas. Tai – kaip dabartinė SMS žinutė, tik neskaitmeninėje eroje. Nemeluokite, kad nejaučiate nostalgijos!

O tai buvo viena iš smagiausių pramogų pertraukų metu. Lipnios rankos, lipnūs ir ‘ištykštantys’ kamuoliukai buvo absoliučiai ‘must have’ dalykas. Ech, šlovingasis senasis tūkstantmetis…

Tai buvo tiesiog svajonių šuo. Aišku brangus, retas, todėl mažai kas tokį turėjo. Todėl apie jį svajojo. Juk jis moka sėdėti, tarnauti, bėga, neša kaulą ir svarbiausia, kad jo visai nereikia vesti į lauką.

O štai čia – itin populiarus žaislas-augintinis, kuris per pamokas amsėjo kone pusės klasės draugų kuprinėse. Aš tokio neturėjau, nors labai norėjau. Todėl dresuodavau draugės Joanos arba Kristinos šunis. Vienas iš labiausiai įstrigusių žaidimų – teniso žaidimas su šuniu 🙂

Kartografijos pagrindai buvo perimami gana anksti ir labai lengvai. Žinoma, pasistatyti kelius iš pieštukų, flomasterių ir kitų rastų daiktų taip pat smagu…

Tai buvo tiesiog maloniausių kvapų kolekcija. O jūs flomasterius renkatės ne pagal kvapą??? Tamsiai raudona – tai vyšnios, oranžinis – tai apelsinai… 😀

Tiesiog idealus screensaver’is.

 

Primena… senus laikus?

Ar prisimenat klaikiai nepatogius ir slidžius pripučiamus fotelius? Kurie be kita ko elektrindavosi taip, kad nuolat žaibuodavo? 😀 Prisimenu, kad mūsų šeima tokį fotelį gavo dovanų siuntinyje iš pačios Amerikos! Jis su didžiausiu smalsumu buvo pripūstas, užėmė pusę kambario, buvo nepatogus, bet… mada ne visada logiška ar patogi.

Dar prisimenate vaikystę ir pusryčius? Cha, tai štai jie, geriausi radiniai pusryčių dribsnių pakuotėse.

Prisimenate pradinę mokyklą? Tai štai, ką svajodavome gauti prieš rugsėjo 1-ąją, per gimtadienį, Kalėdas, tai, ko pavydavome bičiuliams ir klasės draugams. Tai buvo pats brangiausias lagaminėlis, kokį tik galima įsivaizduoti. Ne, jame nebuvo prikišta nei deimantų, nei dolerių, nei brangių nelegalių miltelių. Tai buvo Tikro dailininko rinkinys.

Tėvai turėjo namuose kompiuterį ir jūs pats buvote pažengęs dailės technologijų srityje? Tuomet ko gero dar prisimenate kompiuterinę piešimo programą ‘Kid Pix‘, programos ‘Paint‘ versiją vaikams? Aš prisimenu, kad nuėjus pas mamą į darbą ji man duodavo kompiuterį ir leisdavo pažaisti, t. y. papiešti su šiuo genialiu išradimu.

Prisimenate ornamentikos stebuklus? Tai, ką piešdavome per pamokas, pertraukas? Šis paprastas ornamentas galėjo būti tęsiamas be pradžios ir be pabaigos, juo tiko pagražinti sąsiuvinius, užrašų knygeles, pratybų sąsiuvinius ar rankas (tatuiruotės per bicepsą? :)). Na, tikiuosi bent niekas iš jūsų šito rimtai neišsitatuiravote 😀

 

Muzikinės elegijos

Mmm… Šiandien jaučiuosi išalkęs dainų. Bet ne tų, kur Nicki Minaj dainuoja apie “Ay, dios mio, kokia ji didele šikną turi“, o tokių, labiau… Kaip čia tinkamiau išsireiškus… Elegiškų dainų. Arba, kaip jau įprasta, labiau nostalgiškų dainų. Šį kartą ruošiuosi pateikti Jums keletą labai gėdingų muzikinių praeities epizodų tiek iš nuosavos, tiek iš kolektyvinės vaikystės gelmių. Rašau su viltimi, jog vis tik ne vienas turėjau siaubingą muzikinį skonį vaikystėje. 🙂 Pradedam!

Pirmoji nostalgija – t. a. t. u. Keista, tik dabar atkreipiau dėmesį, kad šios grupės pavadinimas – visai panašus į žodžių junginį “tai tu“. Nors, tam tikru periodu, galbūt tai netgi buvo tiesa. Žodžiu, norėjau tiesiog išsipasakoti: vaikystėje neišpasakytai mėgau šias dvi faux-lesbietes ir man širdis vos neplyšo, kai Eurovizijoje jos nelaimėjo pirmosios vietos. Ar dar kas beprisimenat Euroviziją? 🙂

Antroji nostalgija – Bomfunk MCs. Jei pirmosios Jūsų mintys, perskaičius ankstesnį sakinį, buvo “MC MC MC MC MC MC…. FREESTYLER!“, tada Jūs – teisingame kelyje. 🙂 Apie dvasinius didžiojo Kelio klystkelius šiandien ypatingai nepostringausiu, bet noriu pabrėžti, jog šioje žodžių mišrainėje šis tas slypi. Nemažą vaikystės / paauglystės dalį praleidau bandydamas tą “šį tą“ atrasti. Deja, mano pastangos nebuvo visiškai sėkmingos. Net dalyvavimas jų koncerte Vilniuje nepagydė visų kadaise pusvelčiui įsigytų žaizdų. 🙂

Trečioji nostalgija – Britney Spears. Nors ši mergina turėjo šiokį tokį muzikinį atgimimą, šiokį tokį kūrybinį impulsą ir antrajame tūkstantmetyje, aš ją vis tik priskiriu didžiajai 90-ųjų muzikinių kataklizmų stichijai. Per kiekvieną pertrauką iš Nokia 3310 sklindantys: “OOPS! I did it again“ garsai… Baisu net prisiminti. 🙂

Tiek šiam kartui. Iki greito, malonaus ir visapusiškai prasmingo! 🙂