Mmm… Šiandien jaučiuosi išalkęs dainų. Bet ne tų, kur Nicki Minaj dainuoja apie “Ay, dios mio, kokia ji didele šikną turi“, o tokių, labiau… Kaip čia tinkamiau išsireiškus… Elegiškų dainų. Arba, kaip jau įprasta, labiau nostalgiškų dainų. Šį kartą ruošiuosi pateikti Jums keletą labai gėdingų muzikinių praeities epizodų tiek iš nuosavos, tiek iš kolektyvinės vaikystės gelmių. Rašau su viltimi, jog vis tik ne vienas turėjau siaubingą muzikinį skonį vaikystėje. 🙂 Pradedam!
Pirmoji nostalgija – t. a. t. u. Keista, tik dabar atkreipiau dėmesį, kad šios grupės pavadinimas – visai panašus į žodžių junginį “tai tu“. Nors, tam tikru periodu, galbūt tai netgi buvo tiesa. Žodžiu, norėjau tiesiog išsipasakoti: vaikystėje neišpasakytai mėgau šias dvi faux-lesbietes ir man širdis vos neplyšo, kai Eurovizijoje jos nelaimėjo pirmosios vietos. Ar dar kas beprisimenat Euroviziją? 🙂
Antroji nostalgija – Bomfunk MCs. Jei pirmosios Jūsų mintys, perskaičius ankstesnį sakinį, buvo “MC MC MC MC MC MC…. FREESTYLER!“, tada Jūs – teisingame kelyje. 🙂 Apie dvasinius didžiojo Kelio klystkelius šiandien ypatingai nepostringausiu, bet noriu pabrėžti, jog šioje žodžių mišrainėje šis tas slypi. Nemažą vaikystės / paauglystės dalį praleidau bandydamas tą “šį tą“ atrasti. Deja, mano pastangos nebuvo visiškai sėkmingos. Net dalyvavimas jų koncerte Vilniuje nepagydė visų kadaise pusvelčiui įsigytų žaizdų. 🙂
Trečioji nostalgija – Britney Spears. Nors ši mergina turėjo šiokį tokį muzikinį atgimimą, šiokį tokį kūrybinį impulsą ir antrajame tūkstantmetyje, aš ją vis tik priskiriu didžiajai 90-ųjų muzikinių kataklizmų stichijai. Per kiekvieną pertrauką iš Nokia 3310 sklindantys: “OOPS! I did it again“ garsai… Baisu net prisiminti. 🙂
Tiek šiam kartui. Iki greito, malonaus ir visapusiškai prasmingo! 🙂
Ar prisimeni? 